atmuša — atmušà dkt. Kranti̇̀nių išlinki̇̀mą bùs gãlima išlýginti įreñgiant kitókios konstrùkcijos ãtmušas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atmušti atmuša atmušė — atmùšti, àtmuša, àtmušė 1. tr. SD208, KI25 sulaikyti, atremti puolimą, smūgį: Atmušim visus puolimus rš. Jis jų kardus atmušė ir jiem abiem galvas nukirto BsPIII182. Atmušk jų strėlas degančias, mus nužudyti geidžiančias Mž54. | prk.: Ineini… … Dictionary of the Lithuanian Language
antmušti — antmùšti, añtmuša, añtmušė (antmùšo) (ž.) tr. užkalti: Lankus ant bačka reik antmušti S.Dauk. mušti; antmušti; apmušti; atmušti atmuša atmušė; damušti; įmušti; išmušti; paišmušti; … Dictionary of the Lithuanian Language
apmušti — apmùšti, àpmuša, àpmušė tr. 1. kiek pamušti, apkulti: Jį apmušė gerai, išmušė jam kailį Plk. Tu gerokai apmušei, gal ir be reikalo Al. Kai mažesnis, tai gal jį ir apìmuša Sdk. | refl.: Prisigėrę gi prikalba viso ko, apsipyksta, apsibara,… … Dictionary of the Lithuanian Language
atbalsis — ãtbalsis sm. (1) 1. aidas, skardas, atsiliepimas: Ai tu suūkštauk, regėsi, koks aiškus šiandien ãtbalsis Skd. Miške dainiuojant didelis ãtbalsis Užv. Šį vakarą skaidri dideliai, atbalsį atmuša Grg. Ausį siekė neaiškus miesto ūžesio atbalsis… … Dictionary of the Lithuanian Language
atmušėjas — atmušėjas, a smob. (1); kas atmuša ką: Po kiekvienų 5 taškų padavėjas ir atmušėjas keičiasi rolėmis rš. mušėjas; apmušėjas; atmušėjas; užmušėjas … Dictionary of the Lithuanian Language
atšvaitas — ãtšvaitas sm. (3b) 1. Ms kas atmuša šviesą, reflektorius: Skelbėjas įžibino lempą su ãtšvaitu ir pakabino ją pastogėje J.Jabl. 2. žr. atšvaita: Paraudusio dangaus atšvaitai uždegė pirmojo sniego kristalus rš. | prk.: Senovės lietuvių dvasios… … Dictionary of the Lithuanian Language
damušti — ×damùšti, dàmuša, dàmušė (hibr.) 1. tr. baigti kiek reikia, iki galo mušti: Mušk nedamušk, gink nedagink LTR(Žg). ^ Jis truputį nedàmuštas (ne viso proto) Žal. 2. refl. su vargu prieiti, privažiuoti kur reikia: Kad tik mes dasimùštum iki… … Dictionary of the Lithuanian Language
garsas — 1 gar̃sas sm. (4, 2) KBII52 1. ausimis sugaunamas oro virpėjimas, balsas; skardas, aidas: Daiktas be garso nukrito žemėn P.Cvir. Kažką pažįstamą pagauna Ignotas muzikos garsuose rš. Įpink į giesmę darbo žygį, mašinų ūžesio garsus K.Kors.… … Dictionary of the Lithuanian Language
išmušti — išmùšti, ìšmuša, ìšmušė 1. tr. ištrenkti smūgiu ką laikomą ar kur besilaikantį: Darbininkai išmuša jam revolverį iš rankų ir veržiasi kieman J.Bil. Staiga jo peilį, kuriuo jis karbuoja suolą, kažkas išmuša iš nagų P.Cvir. Paukšt ir išmùšo man … Dictionary of the Lithuanian Language